Kaip padaryti ekrano nuotrauką (screenshot) telefone?

1. ĮVADAS

1.1. Ekrano fiksavimo funkcijos apibrėžimas ir istorinės šaknys

Ekrano fiksavimas – tai veiksmas, kai išsaugoma statinė įrenginio ekrane rodomo turinio kopija. Ši funkcija perimta iš ankstyvųjų kompiuterinių sistemų, kuriose naudotas „Print Screen“ klavišas, o mobiliuosiuose įrenginiuose ji įgijo ypač didelę reikšmę. Mobiliajame kontekste ekrano fiksavimas veikia ne tik kaip archyvavimo įrankis, bet ir kaip priemonė lengvesnei komunikacijai, klaidų fiksavimui bei greitam vizualinės informacijos dalijimuisi.

Ankstyvuoju mobiliųjų vartotojo sąsajų (VS) laikotarpiu, XXI a. pradžioje, dizainas buvo ribotas ir orientuotas į funkcinį minimalizmą – sąveika vyko per tekstinius meniu ir paprastas navigacijos struktūras. Tokiose aplinkose ekrano fiksavimas buvo sudėtingas ir nereikalingas masinei auditorijai. Situacija kardinaliai pasikeitė atsiradus išmaniesiems telefonams su dideliais, liečiamaisiais ekranais, pavyzdžiui, 2007 m. pristatytam „iPhone“. Šis pokytis paskatino mobiliųjų programėlių kultūros plėtrą ir sukūrė poreikį integruoti intuityvesnius, vizualiai orientuotus vartotojo patirties (VPV) sprendimus. Tada ekrano fiksavimo funkcija tapo standartizuotu, greitu ir nešiojamu anotavimo įrankiu, leidžiančiu akimirksniu išsaugoti ekrane matomą turinį ir juo dalintis. Tokia paprasta sąveika padidino vartotojų kontrolę ir lankstumą, ypač dalinantis socialinių tinklų elementais ar svarbia informacija.

1.2. Tyrimo problema ir tikslai

Nors ekrano fiksavimas yra technologiškai neutralus ir universalus, jo platus naudojimas kelia sudėtingus iššūkius, susijusius su duomenų vientisumu, teisiniu pripažinimu ir skaitmenine etika. Techniškai paprastas veiksmas sukuria sudėtingas reguliacines bei forenzines pasekmes.

Pagrindinė problema slypi prieštaroje tarp funkcijos prieinamumo ir jos patikimumo, ypač kai ekrano nuotraukos naudojamos kaip įrodymai. Dėl metaduomenų stokos ir lengvo redagavimo ekrano nuotraukų autentiškumas teisme nuolat kvestionuojamas. Be to, patogumui skirta funkcija gali būti piktnaudžiaujama, įskaitant ir seksualinio smurto internete scenarijus, todėl reikia aiškaus teisinio reguliavimo.

Šio tyrimo tikslas – apžvelgti ir išanalizuoti kritinius aspektus. Siekiama:

• Sistemiškai apžvelgti pagrindinių mobiliųjų operacinių sistemų (Android ir iOS) ekrano fiksavimo metodikas, nustatant VPV standartizavimo ir nuolatinės ergonominės adaptacijos tendencijas.
• Palyginti techninius išeities duomenų (failų formatai, metaduomenys) aspektus ir įvertinti jų įtaką skaitmeninei forenzinei analizei bei įrodymų autentiškumui.
• Išnagrinėti įdiegtus saugumo mechanizmus, tokius kaip FLAG_SECURE, kurie blokuoja fiksavimą jautriose programose, ir jų reikšmę vartotojų bei organizacijų privatumui.
• Įvertinti teisinius ir etinius iššūkius, susijusius su ekrano fiksavimu, ypatingą dėmesį skiriant be sutikimo platinamų intymių vaizdų (NCII) reguliaciniams iššūkiams Lietuvos kontekste.

2. VARTOTOJO PATIRTIES (VPV) EVOLIUCIJA

2.1. VPV raida mobiliuosiuose įrenginiuose

Mobiliojo dizaino istorijoje ryški tendencija – perėjimas nuo funkcijų orientuoto dizaino prie vartotojo patirties (VPV) prioriteto. Ankstyvieji mobilieji įrenginiai, atsiradę XXI a. pradžioje, turėjo ribotas galimybes, o vartotojo sąsajos (VS) buvo supaprastintos ir paremtos tekstu – tai atspindėjo techninės įrangos apribojimus. Tuo metu VPV nebuvo kritinis dizaino elementas.

Išmaniųjų telefonų atsiradimas, ypač 2007 m. pasirodęs „iPhone“, žymėjo lūžio momentą. Didesni ekranai, liečiamasis valdymas ir galingesni procesoriai leido kurti vizualiai sudėtingesnes, bet intuityvesnes sąsajas. Nuo skeuomorfinio dizaino, kuriame mygtukai priminė fizinius, buvo pereita prie plokščio, minimalistinio stiliaus. Šis VPV paradigmos pokytis paskatino ir ekrano fiksavimo mechanizmo evoliuciją – nuo sudėtingų ar visai neegzistuojančių metodų prie universalių ir ergonomiškai optimizuotų sprendimų. Efektyvi VS reikalauja, kad veiksmas būtų įvykdytas greitai ir minimaliomis pastangomis, todėl buvo suvienodintos fizinių mygtukų kombinacijos.

2.2. Fizinių mygtukų konvergencija kaip standartas

Ekrano fiksavimo evoliucijoje ryškus techninis standartizavimas. Po „Android 4.0 (Ice Cream Sandwich)“ pasirodymo daugelyje „Android“ ekosistemos įrenginių įsitvirtino de facto standartas – sinchroniškai paspausti ir atleisti maitinimo (Power) ir garsumo mažinimo (Volume Down) mygtukus. Šis metodas veikia daugumoje „Android“ telefonų ir planšečių. Gamintojai, tokie kaip „Samsung“, išlaiko šią pagrindinę kombinaciją (nors maitinimo klavišas dažnai vadinamas „Side Key“), o paspaudimas turi būti trumpas, kad neįsijungtų maitinimo meniu.

Tuo tarpu iOS sistemoje standartizacija priklauso nuo biometrinio autentifikavimo tipo ir aparatinės įrangos dizaino. Įrenginiuose su „Touch ID“ (ir „Home“ mygtuku) fiksavimas atliekamas spaudžiant „Home“ ir šoninį („Side“) mygtukus. Nuo „iPhone X“, kai pereita prie „Face ID“ ir panaikintas fizinis „Home“ mygtukas, buvo pasirinkta nauja, patogi kombinacija – sinchroniškai paspausti šoninį mygtuką ir garsumo didinimo (Volume Up) mygtuką. Šis pavyzdys rodo, kad technologinė konvergencija (poreikis standartizuoti veiksmą) derinama su ergonomine divergencija (prisitaikymu prie kintančios aparatinės įrangos).

2.3. VPV grįžtamasis ryšys ir naudotojo patvirtinimas

Efektyvi VPV reikalauja, kad vartotojas gautų nedelsiamą, aiškų grįžtamąjį ryšį apie sėkmingai atliktą veiksmą. Ekrano fiksavimo atveju tai dažniausiai pasireiškia vizualine animacija – ekrano „blykste“, sutraukimo efektu ar iššokančiu pranešimu.

Šiuolaikinėse OS po fiksavimo ekrano apačioje arba kampe rodoma maža peržiūros miniatiūra. Ji atlieka kelias funkcijas: suteikia vizualų patvirtinimą, kad veiksmas pavyko, ir tarnauja kaip greitosios prieigos taškas redagavimui, anotavimui ar dalijimuisi. Tai svarbus VPV elementas, leidžiantis prieš išsaugant greitai apkarpyti ar pataisyti nuotrauką, taip mažinant nereikalingų failų kiekį ir optimizuojant darbo eigą.

2.4. Alternatyvūs, gestų ir prieinamumo metodai

Nors fiziniai mygtukai yra standartizuoti, jie gali būti nepatogūs ar nepasiekiami (pavyzdžiui, sugedus). Todėl VPV dizaineriai įdiegė alternatyvias metodikas, kurios gerina prieinamumą ir siūlo patogesnę sąveiką.

Gamintojo specifiniai gestai: „Samsung Galaxy“ įrenginiai leidžia įjungti „Palm Swipe to Capture“ funkciją – ekrano nuotrauka padaroma perbraukiant delno kraštu per ekraną. Ši OEM specifinė funkcija (aktyvinama per „Advanced features“ > „Motions and gestures“) rodo gamintojų pastangas diferencijuoti VPV sprendimus ir siūlyti intuityvesnį sąveikos būdą.

Prieinamumo išnaudojimas (iOS): iOS prieinamumo funkcijos tapo kritiškomis fiksavimo alternatyvomis. „AssistiveTouch“ sukuria virtualų plaukiojantį mygtuką, leidžiantį imituoti mygtukų paspaudimus per meniu (Device > More > Screenshot). Tai itin naudinga sugedus fiziniams klavišams.

„Back Tap“ inovacija: Viena ryškesnių naujovių – iOS „Back Tap“, leidžianti priskirti ekrano fiksavimą dvigubam ar trigubam bakstelėjimui įrenginio nugarėlėje. Remiantis akselerometro ir giroskopo duomenimis, visa nugarėlė tampa nauju sąveikos paviršiumi. Taip atkuriamas „Home“ mygtuko patogumas jam išnykus: veiksmas atliekamas be vizualios mygtukų paieškos ir sinchroninio spaudimo.

Išplėstinis fiksavimas: Tiek „Android“, tiek iOS palaiko slenkančio puslapio fiksavimą („scrolling screenshots“), leidžiantį sukurti vientisą ilgų dokumentų ar tinklalapių atvaizdą. Šis metodas funkcionalumą perkelia nuo momentinio vaizdo prie dokumentų apdorojimo.

Pagrindiniai ekrano fiksavimo metodai ir jų santykis su operacinėmis sistemomis vizualiai atspindimi 1 lentelėje.

1 Lentelė. Pagrindiniai ekrano fiksavimo metodai mobiliuosiuose įrenginiuose: operacinių sistemų palyginimas

3. SKAITMENINĖS DUOMENŲ FIKSAVIMO KOKYBĖ IR SAUGUMAS

3.1. Išeities duomenų formatai ir glaudinimas

Ekrano fiksavimui būtina parinkti formatą, kuris užtikrintų vaizdo tikslumą ir priimtiną failo dydį. Daugeliu atvejų pasirenkamas PNG formatas.

PNG pasirinkimo pranašumai: PNG („Portable Network Graphics“) naudoja neprarandantį glaudinimą (lossless). Tai itin svarbu, nes ekrano turinys dažnai sudarytas iš aštrių linijų, tikslaus teksto ir grafinių elementų, kurių vientisumas privalo būti išlaikytas. Neprarandantis glaudinimas užtikrina tikslią pikselių raišką – tai kritiška dokumentuojant informaciją ar programų būsenas. PNG taip pat palaiko didelę spalvų paletę ir skaidrumą, todėl fiksuojant VS elementus turi pranašumų prieš JPEG.

JPEG praradimo glaudinimas: Nors kai kurie įrenginiai anksčiau naudojo (ar vis dar naudoja) JPEG ekrano fiksavimui, šis formatas taiko praradimo glaudinimą (lossy). Jis tinka sudėtingoms fotografijoms su daug atspalvių, bet gali sukelti artefaktų aplink tekstą ar grafikos linijas, taip blogindamas ekrano nuotraukų, kurios dažnai laikomos tiksliu dokumentu, kokybę.

3.2. Metaduomenų trūkumas ir autentiškumo dilemos

Ryškus techninės realizacijos bruožas – daugumoje mobiliųjų ekrano nuotraukų trūksta kritiškai svarbių metaduomenų, ypač EXIF („Exchangeable Image File Format“) žymų, kurios nurodo sukūrimo vietą, laiką ir įrenginio modelį.

Privatumo ir forenzikos prieštara: Metaduomenų stoka kuria prieštarą tarp vartotojo privatumo ir skaitmeninio įrodymo patikimumo. Pašalinus EXIF duomenis, OS saugo vartotojo privatumą ir neleidžia netyčia atskleisti jautrios informacijos (pvz., GPS vietos) dalinantis ekrano nuotrauka. Tačiau toks sprendimas mažina įrodymo forenzinį patikimumą.

Teisiniame kontekste autentiškumas – esminis reikalavimas. Jei nėra techninių žymų, patvirtinančių, kada ir kokiu įrenginiu vaizdas užfiksuotas, kvestionuojamas įrodymo vientisumas. Ekrano nuotraukas lengva modifikuoti, o metaduomenų trūkumas apsunkina manipuliacijų nustatymą. Todėl didelis funkcijos prieinamumas (paprastas mygtukų paspaudimas) neretai reiškia mažesnį patikimumą. Kad ekrano nuotraukos būtų pripažintos teisme, būtina užtikrinti įrodymų vientisumo grandinę („chain of custody“) ir turėti liudytojų, galinčių patvirtinti tikslumą – kopijoms dažniausiai keliami aukštesni autentiškumo įrodymai nei originalams.

3.3. Apsaugos mechanizmai ir programinės įrangos saugumas

Ekrano fiksavimas gali kelti grėsmę privatumui ir konfidencialiems duomenims, ypač finansų ir įmonių sektoriuose. Todėl programų kūrėjai ir OS tiekėjai įdiegė aktyvius saugos mechanizmus, blokuojančius fiksavimą jautriose srityse.

„Android“ FLAG_SECURE vėliavėlė: „Android“ leidžia kūrėjams naudoti FLAG_SECURE – aktyvavus šią vėliavėlę konkrečioje veikloje (activity), programos turinys tampa neprieinamas ekrano nuotraukoms ir neapsaugotiems ekranams. Tai esminė priemonė, plačiai taikoma bankinėse programose siekiant apsaugoti sąskaitų informaciją nuo atsitiktinio ar tyčinio fiksavimo.

Įmonės valdymo sprendimai (iOS): iOS aplinkoje, ypač įmonių valdomuose įrenginiuose, skaitmeninė prieiga ir duomenų apsauga yra griežtai kontroliuojamos. Naudojant mobiliųjų įrenginių valdymo (MDM) sistemas, organizacijos gali blokuoti ekrano fiksavimą (ir įrašymą). Pavyzdžiui, „Microsoft Intune“ politikos padeda užkirsti kelią konfidencialių duomenų nutekėjimui – tai rodo, kad ekrano fiksavimas laikomas potencialia saugumo spraga.

4. TEISINIAI IR ETINIAI EKRANO FIKSAVIMO PADARINIAI

Ekrano fiksavimo legalumas ir etika priklauso nuo fiksuojamo turinio ir jo paskirties. Didžiausi iššūkiai kyla autorių teisių ir asmens privatumo apsaugos srityse.

4.1. Ekrano nuotraukos kaip teisminis įrodymas: admisija ir autentiškumo kvestionavimas

Skaitmeninių įrodymų priėmimas teisėsaugos ir teismų praktikoje yra esminis šiuolaikinės teisinės sistemos komponentas. Ekrano nuotraukos, nors ir patogios, nėra automatiškai pripažįstamos įrodymais dėl didelės manipuliacijos rizikos.

Autentiškumo įrodymas: Teisinės taisyklės reikalauja patvirtinti, kad skaitmeninis turinys yra tikras ir tiksliai atspindi pirminį faktą. Kadangi ekrano nuotraukos yra momentinės kopijos (duplikatai) ir dažnai neturi metaduomenų, įrodymo autentiškumo našta tenka jį pateikiančiai šaliai. Sėkmingam priėmimui būtina dokumentuota įrodymų grandinė – aiški informacija apie tai, kaip nuotrauka buvo užfiksuota, tvarkyta ir saugota, kad būtų paneigta redagavimo tikimybė.

Forenzinė perspektyva: Skaitmeninės forenzikos ekspertai pabrėžia, kad statiniai vaizdai neperteikia dinamiško konteksto (pvz., socialinių tinklų įrašų sekų ar laiko žymų dinamikos), todėl jų vertė gali būti ribota. Dėl to praktikoje dažnai reikalaujama išsamesnių metodų nei paprastos ekrano nuotraukos, pavyzdžiui, originalių duomenų rinkmenų išsaugojimo.

4.2. Autorių teisės ir sąžiningo naudojimo doktrina

Ekrano fiksavimas neišvengiamai apima autorių teisių saugomo turinio kopijavimą. Bet kokio saugomo kūrinio (teksto, grafikos, programinės įrangos sąsajos) fiksavimas gali būti laikomas pažeidimu, jei atliekamas be leidimo.

Sąžiningo naudojimo ribos: Sąžiningo naudojimo (Fair Use) doktrina leidžia ribotą saugomo turinio naudojimą nekomerciniais tikslais – kritikai, komentarui ar švietimui. Tačiau jos taikymas priklauso nuo konkretaus atvejo. Praktika rodo, kad ekrano nuotraukos, naudojamos komerciniais tikslais arba neturinčios transformacinio pobūdžio (t. y. tik perkeliančios vaizdą), gali būti laikomos pažeidimu net ir nurodžius šaltinį. Autorių teisės saugo konkrečią idėjos išraišką, o ne pačią idėją.

4.3. Etiniai pažeidimai: be sutikimo platinami intymūs vaizdai (NCII)

Ekrano fiksavimas gali būti piktnaudžiaujamas kaip įrankis, palengvinantis rimtus etinius ir teisinius pažeidimus – be sutikimo platinant intymius vaizdus (NCII; kartais vadinama „keršto pornografija“ arba vaizdais grindžiama seksualine prievarta). Tai apima intymių vaizdų ar vaizdo įrašų sklaidą be asmens sąmoningo ir savanoriško sutikimo.

Fiksavimas kaip prievartos įrankis: Ekrano fiksavimas leidžia piktnaudžiautojams greitai ir nepastebimai išsaugoti laikinai dalintą intymų turinį, paverčiant jį nuolatiniu, lengvai platinamu įrašu. NCII apima ir atvejus, kai vaizdas gautas su sutikimu (bet be sutikimo platinimui), ir be jokio sutikimo sukurtus vaizdus, įskaitant suklastotus (deepfakes).

Teisinis kontekstas Lietuvoje: Lietuvos akademiniame ir teisiniame diskurse vaizdais grindžiama seksualinė prievarta tebėra naujas reiškinys. Tyrimai atkreipia dėmesį, kad vartojami terminai („keršto pornografija“, „be sutikimo platinami intymūs vaizdai“) nėra iki galo suvienodinti, o tai apsunkina ir praktiką, ir prevenciją.

Reguliacinės spragos: Nors Baudžiamojo kodekso 309 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už pornografinio turinio gamybą, įgijimą ar platinimą (ypač kai susiję nepilnamečiai), pabrėžtina, kad teisinės pasekmės labai kontekstinės. Jei NCII traktuojama tik kaip „pornografija“, rizikuojama nežymėti esminio privatumo ir orumo pažeidimo bei neužtikrinti veiksmingo kaltininko atsakomybės. Dėl to ekrano fiksavimo funkcijos „neutralumas“ tampa diskutuotinas piktnaudžiavimo atvejais.

5. IŠVADOS

Ekrano fiksavimas mobiliuosiuose įrenginiuose – sritis, kurioje techninė evoliucija ir socialinė etika susiduria su teisinėmis tradicijomis. Ši apžvalga išryškino pagrindinius aspektus, kuriuos verta toliau nagrinėti akademinėje ir reguliacinėje erdvėje.

5.1. Technologinė konvergencija ir ergonomikos būtinybė

Ekrano fiksavimas pasiekė aukštą standartizacijos lygį – beveik visos pagrindinės OS naudoja fizinių mygtukų derinius. Tačiau VPV nuolat kinta reaguodama į aparatinės įrangos pokyčius (pvz., „Home“ mygtuko atsisakymą). Tai paskatino perkelti funkcionalumą į prieinamumo sprendimus, tokius kaip iOS „Back Tap“, kurie padeda ne tik žmonėms su negalia, bet ir visiems vartotojams. Prieinamumas tampa svarbiu VPV inovacijų katalizatoriumi.

5.2. Duomenų vientisumas ir teisinis paradoksas

Ekrano nuotraukos (dažniausiai PNG) – techniškai tikslūs vizualiniai įrašai. Vis dėlto sąmoningas metaduomenų (ypač EXIF) nenaudojimas mobiliosiose OS sukuria kompromisą. Nors tai saugo privatumą ir neleidžia skleisti geografinės informacijos, teisiniu požiūriu įrodymas tampa „silpnesnis“. Todėl teisinėms institucijoms nepakanka vien ekrano nuotraukos – būtina užtikrinti griežtesnius autentiškumo patvirtinimo mechanizmus.

5.3. Etinis pavojus ir reguliacinės spragos

Ekrano fiksavimas yra neutralus įrankis, tačiau dėl savo paprastumo tapo pagrindine piktnaudžiavimo priemone be sutikimo platinant intymius vaizdus (NCII). Lietuvos tyrimai pabrėžia, kad trūksta aiškios ir tikslios teisinės terminologijos, kuri apibrėžtų NCII kaip sutikimo ir privatumo pažeidimą, o ne vien „pornografijos“ problemą. Universalumas reikalauja atnaujinti teisines normas ir pritaikyti jas skaitmeninei erdvei, kad būtų užtikrinta efektyvi nukentėjusiųjų apsauga ir prevencija.

Literatūros sąrašas

• Adobe. (n. d.). JPEG vs. PNG: When to use each file type. Prieiga per:
• Anderson, B. (1983). Imagined Communities: Reflections on the Origins and Spread of Nationalism. Verso.
• Apple Support. (n. d.). How to take a screenshot on your iPhone. Prieiga per:
• Apple Support. (n. d.). Take a screenshot with an iPhone that has Face ID. Prieiga per:
• Bart Kasper, P. C. (n. d.). Screenshot evidence in court. Prieiga per:
• Belsey, C. (2006). Poststructuralism. In S. Malpas & P. Wake (Eds.), The Routledge Companion to Critical Theory (pp. 51–61). Routledge.
• Burns, A. (2018). Milkman. Faber & Faber.
• Caulfield, J. (2022). What Are Endnotes? Guide with Examples. „Scribbr“. Prieiga per:
• Ernst & Sohn GmbH. (2016). Arbeitsschutzrichtlinien. Berlin: Ernst & Sohn. Vidinis dokumentas.
• Federal Trade Commission (FTC). (n. d.). Nonconsensual Distribution of Intimate Images: What To Know. Prieiga per:
• Google Android Developer. (n. d.). Screenshot detection. Prieiga per:
• Google Support. (n. d.). Take a screenshot on your Android phone. Prieiga per:
• JEITA. (2023). Exchangeable Image File Format (Exif) (Version 3.0).
• Jukna, L., & Baranauskaitė, K. (2022). Scholarly Publishing in Central European Countries: Citation Rules and Local Specifics in Czech and Lithuanian Journals. Library Management, 43(1), 22–38.
• Kauno kolegija. (2017). Reikalavimai straipsnių struktūrai. Prieiga per:
• Microsoft. (n. d.). Language Guidelines: Lithuanian. Prieiga per:
• Mitchell, J. A. (2017). Citation: Why Is It So Important. Mendeley Journal, 67(2), 81–95.
• Purdue University Online Writing Lab (OWL). (n. d.). Reference List: Basic Rules. Prieiga per:
• Purdue University Online Writing Lab (OWL). (n. d.). Reference List: Electronic Sources. Prieiga per:
• Ruskan, A., Hint, H., Leijen, D., & Šinkūnienė, J. (2023). Lithuanian Academic Discourse Revisited: Features and Patterns of Scientific Communication. Open Linguistics, 9(1), 20220231.
• Samsung UK Support. (n. d.). How do I take a screenshot on my Samsung Galaxy device? Prieiga per:
• Šinkūnienė, J. (2014). Discursive Self-Mention in Lithuanian Academic Writing. Baltic Journal of English Language, Literature and Culture, 4, 29–44.
• Trent University. (n. d.). How to Create Footnotes or Endnotes in Chicago Style. Prieiga per:
• Vilnius Tech. (n. d.). Guidelines for Authors. Prieiga per:
• Vilniaus universiteto taikomųjų mokslų institutas. (n. d.). General Requirements for Written Academic Papers. Prieiga per:
• Women’s Law. (n. d.). Nonconsensual Pornography. Prieiga per:
• Žilinskaitė, A. (2022). Image-Based Sexual Abuse: The Interplay Between Technological Expansion, Understanding of Consent and Online Disinhibition Effect (magistro baigiamasis darbas). Kauno technologijos universitetas. Prieiga per: