I. Įvadas
1.1. Skaitmeninės rašybos universalumas ir lokalizacijos dualizmas
Šiuolaikinis skaitmeninis tekstas pasižymi hibridiškumu, jungiančiu dvi iš pirmo žvilgsnio priešingas sistemas: nacionalinę kalbą ir globalią techninę komunikaciją. Viena vertus, bet kurioje kalbinėje erdvėje, įskaitant Lietuvą, būtina patogi prieiga prie diakritinių ženklų (pvz., ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž), užtikrinančių kalbos vientisumą ir taisyklingą gramatiką. Tam sukurti lokalizuoti išdėstymai, pvz., lietuviškasis standartas, optimizuojantys šių raidžių įvedimą. Kita vertus, augant programavimo, internetinio adresavimo ir metaduomenų žymėjimo (angl. markup) poreikiams, būtina greita trijų esminių simbolių – procento ženklo (%), „eta“ (@) ir grotažymės (#) – prieiga. Šie simboliai istoriškai žinomi seniai, tačiau nepaprastai svarbūs tapo globalizacijos ir skaitmenizacijos eroje.
Šioje sankirtoje kyla lokalizacijos dilema. Kai klaviatūros išdėstymas pirmenybę teikia lietuviškiems diakritikams, universalūs techniniai simboliai neretai perkeliami į aukštesnius klaviatūros lygius (dažniausiai L3), pasiekiamus tik naudojant modifikatorių AltGr. Toks sprendimas, nors ergonomiškai palankus lietuviškai rašybai, apsunkina spartų programavimo, adresavimo ir žymėjimo darbą. Techninių profesijų atstovams tai sukuria kasdienę „kognityvinę trintį“: reikia nuolat atsiminti, kurioje trečiojo lygio pozicijoje slepiasi simbolis, o įvestis tampa lėtesnė nei dirbant su standartine amerikietiška QWERTY, kur šie ženklai dažniausiai pasiekiami per paprastą Shift kombinaciją (L2).
Siekdami sumažinti šią ergonominę įtampą ir užtikrinti įvesties patikimumą, nepriklausomą nuo lokalaus išdėstymo, toliau detalizuojame universaliuosius įvesties metodus – pirmiausia „Windows“ Alt kodus bei „Unicode“ įvestį. Šie metodai veikia kaip platformų ir lokalizacijų „tiltas“, garantuojantis simbolių įvesties pastovumą, nes sieja ne su klavišų užrašais, o su pačiu „Unicode“ standartu, kuriuo remiasi šiuolaikinės operacinės sistemos.
Šis darbas nuosekliai analizuoja minėtą dualizmą. Tai platesnės apimties apžvalginis straipsnis, su teoriniu pagrindu, metodikos aprašymu ir diskusija. Laikomasi APA (7-ojo leidimo) principų, taikomų tik literatūros sąrašui. Specialus reikalavimas – be nuorodų tekste – reiškia, kad visa informacijos atrama pateikiama galutiniame, abėcėlės tvarka sudarytame šaltinių sąraše. Toks stilistinis pasirinkimas leidžia užtikrinti akademinį skaidrumą, nepažeidžiant lokalių stilistinių ribojimų.
1.2. Tyrimo tikslai ir struktūra
Pagrindiniai tikslai: (1) atlikti semiotinę ir istorinę trijų simbolių (%, @, #) analizę, pagrindžiančią jų svarbą šiuolaikinėje skaitmeninėje komunikacijoje; (2) nustatyti tikslią %, @ ir # įvedimo vietą lietuviškuose išdėstymuose, aptariant L1, L2 ir L3 lygius; (3) pateikti platformai nepriklausomus įvedimo metodus (ypač „Windows“ Alt kodus) ir parodyti jų techninį pranašumą, lyginant su lokalizuotomis kombinacijomis.
Toliau nagrinėjame simbolių semiotiką ir tipografinę raidą (II skyrius), pristatome lietuviško klaviatūros standarto logiką ir kompromisus (III skyrius), analizuojame Alt kodų ir kitų universalių mechanizmų veikimą (IV skyrius), aptariame lietuvių akademinio teksto stilistines konvencijas (V skyrius), o galiausiai pateikiame rezultatus ir išvadas (VI–VII skyriai).
II. Simbolių semiotika ir tipografinė evoliucija
2.1. Procento ženklas (%), jo naudojimas moksle ir finansuose
Procento ženklo (%) kilmė siejama su lotyniška fraze per centum („iš šimto“). Per šimtmečius jis iš sutrumpintos frazės virto savarankišku tipografiniu ženklu. Viduramžiais vartotus rašmenų junginius palaipsniui pakeitė šiuolaikinė forma – įstrižas brūkšnys su dviem apskritimais.
Ženklas fundamentaliai svarbus matematikoje, finansuose ir statistikoje: juo žymimos santykinės vertės, augimo rodikliai, nuolaidos ar pasiskirstymai, todėl reikia sklandžios prieigos. Jei ženklas „paslėptas“ klaviatūros matricoje, tai tampa praktine kliūtimi greitam darbui.
Tipografinė konvencija lietuvių kalboje. Pagal rašybos rekomendacijas skaičius nuo procento ženklo atskiriamas plonu, neperskeliamu tarpu (pvz., 10 %). Tai skiriasi nuo anglų kalbos, kur tarpas dažnai nerašomas (10%).
2.2. Ženklas „eta“ (@): tapatybės ir tinklo adresavimo fundamentas
„Eta“ (@), techniniu pavadinimu COMMERCIAL AT, istorijoje naudotas prekyboje („už kainą“). 1971 m. Ray’us Tomlinsonas pasirinko @ atskirti vartotojo vardą nuo serverio vardo pirmajame el. laiške – nuo tada @ tapo skaitmeninės tapatybės ir adresavimo standartu.
Šiuolaikinės funkcijos:
- E. pašto adreso atskyriklis: skiria vartotoją ir serverį.
- Socialinių tinklų žymėjimas: @vardas pažymi konkretų naudotoją.
- Programavimo sintaksė: anotacijos, dekoratoriai ir kt.
Daugelyje lokalizuotų išdėstymų @ priskiriamas L3 lygiui, nors jo svarba yra esminė.
2.3. Grotažymės (#) funkcinė plėtra: nuo numeracijos iki metaduomenų žymėjimo
Grotažymė (#), „Unicode“ pavadinimu NUMBER SIGN (U+0023), tradiciškai žymi numeraciją (pvz., #1). Nuo 2007 m. socialiniuose tinkluose ji tapo metaduomenų žyme (hashtag), paverčiančia žodžius ar frazes paieškos raktais / kategorijomis.
Techninės funkcijos:
- Komentarų simbolis (pvz., „Python“, „shell“),
- URL fragmento atskyriklis (inkaras).
Perkėlimas į L3 lokalizuotuose išdėstymuose blogina patirtį techniniuose tekstuose.
III. Lokalizacijos iššūkiai: LST 1205 standartas
3.1. Klaviatūros išdėstymo lygmenys (L1, L2, L3)
Šiuolaikinė klaviatūra veikia kelių lygių principu:
- L1 – bazinė įvestis;
- L2 – su Shift (pvz., didžiosios raidės, alternatyvūs simboliai);
- L3 – su AltGr (papildomi simboliai ir diakritikai).
Lokalizuotose klaviatūrose L3 tampa kritiškai svarbus.
3.2. LST 1205 prioritetai ir simbolių poslinkis
Lietuviškų diakritikų greitai įvesčiai teikiama pirmenybė, todėl universalūs simboliai (%, @, #) perkeliami į L3 – priešingai nei US QWERTY, kur jie paprastai yra L2.
3.3. Specifinių simbolių pozicijos LST 1205
Table Title: Simbolių %, @, # pozicijos Lietuvos standarto (LST 1205) klaviatūros išdėstyme (fragmentai)
| Simbolis | UCS pavadinimas | Klavišo ID | Lygis (įvesties metodas) | Prieiga |
|---|---|---|---|---|
| % | PERCENT SIGN | E05 | L3 (trečiasis) | AltGr + 5 |
| @ | COMMERCIAL AT | E02 | L3 (trečiasis) | AltGr + 2 |
| # | NUMBER SIGN | E03 | L3 (trečiasis) | AltGr + 3 |
Eksportuoti į skaičiuokles
Lietuviškas standartas optimizuoja lietuvišką įvestį, bet deoptimizuoja techninę/programavimo įvestį.
3.4. Lokalizacijos kompromisų analizės poveikis
Standartai, sukurti iki masinio interneto ir programavimo poreikių, ne visuomet atitinka šiandienos praktiką. Todėl profesionalams pravartu įvaldyti alternatyvius įvedimo būdus, kurie apeina lokalizacijos apribojimus.
IV. Universaliosios simbolių įvesties metodologijos
4.1. „Windows“ Alt kodų mechanizmas
„Windows“ Alt kodai leidžia įvesti ASCII/Unicode simbolius nepriklausomai nuo aktyvaus išdėstymo. Būtinas skaitmeninis blokas (NumPad) ir įjungtas Num Lock. Laikomas Alt ir įvedamas dešimtainis kodas.
Table Title: Simbolių %, @, # įvedimas per „Windows“ Alt kodus
| Simbolis | UCS pavadinimas | Dec. Alt kodas | Unicode (U+) | Pastaba |
|---|---|---|---|---|
| % | PERCENT SIGN | Alt + 37 | U+0025 | Tiesioginė įvestis |
| @ | COMMERCIAL AT | Alt + 64 | U+0040 | Tiesioginė įvestis |
| # | NUMBER SIGN | Alt + 35 | U+0023 | Tiesioginė įvestis |
Eksportuoti į skaičiuokles
Nors metodas lėtesnis, jis nepriklauso nuo išdėstymo ir yra tikslus bei universalus.
4.2. Simbolių įvestis „Apple macOS“ aplinkoje
„macOS“ naudoja Option (⌥) modifikatorių (funkciškai artimą AltGr). Galima pasitelkti „Character Viewer“ ir „Unicode Hex Input“: pastarasis leidžia įvesti simbolius pagal U+XXXX kodą ir patogus dirbant be NumPad.
4.3. Alternatyvios strategijos ir dinaminis perjungimas
- Dinaminis perjungimas tarp lietuviško ir US QWERTY (pvz., „Windows“: Alt+Shift ar Win+Space).
- NumPad intensyvioms techninėms užduotims – patogūs Alt kodai.
- Heksadecimalinė įvestis be NumPad (pvz., „Unicode Hex Input“, specialūs OS parametrai).
V. Iššūkiai ir stilistinės konvencijos akademiniame tekste
5.1. Simbolių tipografija
- % – su plonu, neperskeliamu tarpu (pvz., 15 %).
- @ ir # – be tarpų nuo žodžių, ypač koduose ir žymose.
5.2. Lietuvių akademinis diskursas
Priimtinas kolektyvinis „mes“. Tikslingai vartojami srautą žymintys markeriai (taigi, vis dėlto, nepaisant to, iš kitos pusės), padedantys išlaikyti argumentacijos vientisumą.
5.3. APA 7 be nuorodų tekste
APA 7 taikoma bibliografijai: abėcėlinė tvarka, įtrauka, kapitalizacija ir kursyvas pagal taisykles. In-teksto citatos nenaudojamos; bibliografija atlieka autoritetų sąrašo funkciją.
VI. Rezultatai ir diskusija
6.1. Lokalizacijos frikcijos kvantifikavimas
US QWERTY aplinkoje: paprastai du paspaudimai (Shift + skaičius). Lietuviškuose išdėstymuose: AltGr + atitinkamas skaičius, todėl didesnė kognityvinė apkrova, ypač kai @ ir # dažni programavimo praktikoje.
Table Title: Simbolių įvesties metodų palyginimas lokalizuotoje aplinkoje
| Metodas | Tikslumas | Greitis | Priklausomybė | Privalumas LT aplinkoje |
|---|---|---|---|---|
| Lietuviškas išdėstymas (L3/AltGr) | Aukštas | Vidutinis | Nuo klaviatūros išdėstymo | Greiti diakritikai |
| US QWERTY (L2/Shift) | Aukštas | Greitas | Nuo US išdėstymo | Greiti techniniai simboliai |
| Windows Alt kodai | Aukštas | Lėtas | Nuo OS, ne nuo išdėstymo | Patikimumas ir universalumas |
6.2. Alt kodai kaip patikimumo garantas
Alt kodai veikia OS lygmeniu ir ignoruoja konkretaus išdėstymo ypatybes, todėl garantuoja simbolių įvedimą nepriklausomai nuo aktyvios klaviatūros.
6.3. Tolimesnių tyrimų reikšmė
Siūlomi empiriniai palyginimai tarp lietuviško išdėstymo ir US QWERTY įvedimo laiko / klaidų skaičiaus; verta vertinti alternatyvius lietuviškus variantus (pvz., Lithuanian IBM) ergonomikos požiūriu.
VII. Išvados
Analizė parodė konfliktą tarp lingvistinės lokalizacijos ir globalios techninės ergonomikos. Lietuviškame išdėstyme diakritikams teikiamas prioritetas perkelia %, @ ir # į L3, sukeldamas papildomą trintį techniniams vartotojams. „Windows“ aplinkoje, turint NumPad, rekomenduojama įvaldyti Alt kodus (Alt+37, Alt+64, Alt+35) kaip patikimą, nuo lokalizacijos nepriklausomą įvesties būdą. Straipsnyje taikyta nestandartinė APA 7 praktika – be nuorodų tekste; pateiktas pilnas suvienodintas literatūros sąrašas.
Literatūra
- Kauno technologijos universitetas. (2024). How to cite and prepare a list of reference: APA-7. Prieiga per: https://library.ktu.edu/wp-content/uploads/sites/53/2024/03/How-to-cite-and-prepare-a-list-of-reference.-APA-7_2024_03.pdf
- Microsoft. (n.d.). Insert ASCII or Unicode Latin-based symbols and characters. Retrieved from https://support.microsoft.com/en-us/office/insert-ascii-or-unicode-latin-based-symbols-and-characters-d13f58d3-7bcb-44a7-a4d5-972ee12e50e0
- R. Kudelis. (2007). Lietuviški klaviatūros išdėstymai. Prieiga per: https://rimas.kudelis.lt/2007/05/07/lietuviski-klaviaturos-isdestymai/
- Valstybinė lietuvių kalbos komisija. (n.d.). Procentai, tarpas. Prieiga per: https://vlkk.lt/konsultacijos/7369-procentai-tarpas
- Valstybinė lietuvių kalbos komisija. (n.d.). Lietuvių kalbos skyrybos taisyklės (suvestinė). Prieiga per: https://vlkk.lt/vlkk-nutarimai/suvestines-nutarimu-redakcijos/lietuviu-kalbos-skyrybos-taisykles-suvestine-redakcija
- VDU CRIS. (1992). LST 1205-92: Skaičiavimo technikos priemonės. Lietuviška kompiuterio klaviatūra. Ženklų išdėstymas. Prieiga per: https://www.vdu.lt/cris/entities/standard/6a09eea6-650b-4fe2-b0cf-ff417cb3f0ae
- Vilniaus universitetas / IMS MII. (n.d.). Lithuanian Standard Computer Keyboard (LST 1582/ISO/IEC 9995). Prieiga per: http://www.ims.mii.lt/klav/lithkeyb4.html
- kbdlayout.info. (n.d.). Lithuanian Keyboard Layout (KBDLT1) – Shift states ir klavišų pozicijos. Prieiga per: https://kbdlayout.info/kbdlt1/overview+virtualkeys
- Klaipėdos m. savivaldybė. (2021). Tarpai tarp skaičių, žodžių ir ženklų. Prieiga per: https://www.klaipeda.lt/lt/kalbos-patarimai/kalbos-patarimai/tarpai-tarp-skaiciu-zodziu-ir-zenklu/8667