Saugus apsipirkimas internetu

Įvadas: kodėl šventiniu piku rizika išauga

Šventėms artėjant, pirkėjai skuba, o budrumas krenta – tuo pasinaudoja sukčiai. Apklausos rodo, kad reikšminga dalis vartotojų jau buvo apgauti ankstesniais sezonais, o vidutinė vieno atvejo žala siekia šimtus dolerių. Tuo pat metu auga DI naudojimas, kuris leidžia kurti beveik identiškas žinomų prekės ženklų svetaines ir komunikaciją, klaidinančias net patyrusius naudotojus.

I. 2025 m. grėsmių evoliucija: DI valdomas sukčiavimas

1.1 „Deepfake“ ir klonuotos parduotuvės

Generatyvinis DI leido nusikaltėliams klonuoti vizualinius elementus (logotipus, tipografiją, produktų nuotraukas) ir sukurti „išpardavimų“ svetaines, beveik neatskiriamas nuo originalų. Socialiniuose tinkluose platinami trumpi, DI kurti ar perkurti įrašai su tariamais „riboto laiko“ pasiūlymais nukreipia į tokias kopijas. Vartotojo akiai tai atrodo patikima, todėl vien vizualios patikros nebepakanka.

1.2 Adaptyvus „phishing“ ir „smishing“

DI sistemos kuria žinutes pagal aukos kontekstą: neseniai vykusius pirkinius, naudojamas paslaugas, net stilių, kuriuo dažniausiai su jumis komunikuoja bankas ar kurjeris. Šventiniu laikotarpiu ypač suaktyvėja siuntų pristatymo SMS: „negali pristatyti“, „reikia patvirtinti adresą“ ar „sumokėti nedidelį mokestį“ – ir visa tai atrodo kaip tikra sąskaita ar pranešimas.

1.3 AI „phishing“ efektyvumo šuolis

Didžiųjų kibernetinio saugumo ataskaitų duomenimis, DI generuojamos apgaulės tampa pastebimai veiksmingesnės už tradicines. Tai reiškia, kad klasikiniai „įtarumo ženklai“ (gramatikos klaidos, netvarkinga kompozicija) nebėra patikimi – būtini techniniai filtrai ir automatizuota nuorodų analizė.

II. Paskyrų ir įrenginių apsauga: pamatinis sluoksnis

2.1 Tapatybė ir autentifikacija

Unikalūs, ilgi slaptažodžiai (kiekvienai paskyrai – vis kitas) ir daugiafaktorė autentifikacija (MFA) drastiškai mažina paskyros perėmimo riziką. Biometrija – veido atpažinimas (Face ID) ar piršto atspaudas (Touch ID) – jau tapo standartu daugelyje bankų ir mokėjimų programėlių Lietuvoje (pvz., Citadele „MobileSCAN“), todėl verta ją įjungti ten, kur įmanoma.

2.2 Programinės įrangos higiena

Nuolatiniai OS ir programėlių atnaujinimai užlopina viešai žinomas spragas. Patikimi saugumo paketai (antivirusai ir anti-malware) padeda filtruoti pavojingas svetaines, perspėja dėl kenkėjiškų atsisiuntimų ir papildomai stebi naršymą. Mobiliajame įrenginyje peržiūrėkite programėlių leidimus ir apribokite prieigą prie vietos, kontaktų, failų, jei tai nebūtina – taip mažėja atakos paviršius.

2.3 Viešasis „Wi-Fi“ ir VPN

Neapsaugotuose viešuosiuose „Wi-Fi“ tinkluose patikimai atsiskaityti ar jungtis prie banko nerekomenduojama. Jei privalote jungtis, naudokite VPN, kuris sukuria šifruotą tunelį ir apsaugo nuo duomenų perėmimo („Man-in-the-Middle“) scenarijų. Alternatyva – mobilusis ryšys (asmeninis „hotspot“).

III. Ar parduotuvė tikra? 3 lygių patikra

3.1 Baziniai ženklai

HTTPS ir „spyna“ naršyklėje – tik šifravimo indikatorius, o ne svetainės teisėtumo garantija. Vis dėlto, jei šifravimo nėra, tokią svetainę palikite iškart. Patikrinkite kontaktus (fizinis adresas, įmonės el. paštas, o ne bendrinis „gmail“), domeno amžių ir registracijos duomenis. Įtartinas ženklas – neseniai sukurtas domenas su „neįtikėtinais“ pasiūlymais.

3.2 DI pagrįstas nuorodų tikrinimas

Venkite „akimis“ vertinti, nes DI klonavimas panaikina žmogišką atskirtį. Naudokite URL analizės įrankius (pvz., EasyDMARC ar CheckPhish), kurie ML modeliais vertina, ar nuoroda saugi, įtartina ar kenkėjiška. Tai padeda aptikti „typosquatting“ (pvz., „amaz0n“ vietoj „amazon“), peradresavimus ir sukčiavimo šablonus.

3.3 Trečiųjų šalių prekyba

Didžiosiose platformose tikrinkite, kas tikrasis pardavėjas („sold by“), rinkitės jo siunčiamas prekes, o atsiliepimus vertinkite kritiškai (DI generuoti komentarai yra reali problema). Saugos taisyklė: mokėjimus atlikite tik per oficialią kasą (checkout), ne per nuorodas žinutėse.

3.4 Kontrolinis sąrašas

Aspektas	Veiksmas	Komentaras
Domenas / URL	Patikrinkite rašybą ir domeno amžių	Naujas domenas + „super“ nuolaidos = rizika
Šifravimas	HTTPS / „spyna“	Būtina, bet negarantuoja teisėtumo
Kontaktai	Fizinis adresas, įmonės el. paštas	Bendriniai paštai – raudona vėliava
Atsiliepimai	Patvirtinti pirkėjai, nuoseklumas	Saugokitės DI sugeneruotų atsiliepimų
Nuorodų analizė	AI/ML tikrintuvai (URL skenavimas)	Efektyvu prieš DI klonuotas svetaines

IV. Mokėjimų apsauga: žetonizacija, virtualios kortelės ir biometrija

4.1 Žetonizacija (tokenization)

Skaitmeninėse piniginėse (Apple Pay, Google Pay) tikras 16 skaitmenų kortelės numeris pakeičiamas žetonu, o kiekvienai operacijai sukuriama unikali kriptograma – prekybininkas niekada nemato tikrojo kortelės numerio. Tai iš esmės sumažina masinių duomenų nutekinimų žalą.

4.2 Virtualios ir vienkartinės kortelės

Virtuali kortelė leidžia apsipirkti neišduodant pagrindinės kortelės numerio: ją galite bet kada užšaldyti, nustatyti griežtus limitus ar naudoti vienkartinę kortelę, kurios duomenys po pirkimo pasikeičia. Tai ypač naudinga perkant mažiau žinomose e. parduotuvėse ar trumpalaikių prenumeratų atvejais.

4.3 Biometrinė autentifikacija mokėjimams

Veido ar piršto atpažinimas užtikrina, kad operaciją tvirtina jūs, o ne tie, kas būtų gavę prisijungimo duomenis. Biometrija plačiai naudojama skaitmeninėse piniginėse ir bankų programėlėse; tai patogu ir ženkliai atsparesnė sintetinių tapatybių (AI) sukčiavimui nei slaptažodžiai.

4.4 Palyginimas

Metodas	Kas tai?	Pagrindinis privalumas
Žetonizacija	Kortelės numeris pakeičiamas žetonu; operacijos patvirtinamos kriptogramomis	Tikras numeris neatskleidžiamas prekybininkui
Virtuali kortelė	Atskiras, lengvai užšaldomas numeris (galimas vienkartinis)	Ribojama rizika net nutekėjus duomenims
Biometrija	Mokėjimų tvirtinimas Face ID / Touch ID	Patogu ir atsparesnė AI sukčiavimui

V. Privatumas ir duomenų minimizavimas (BDAR)

BDAR 5 str. įtvirtina duomenų minimizavimą: rinkite ir pateikite tik tiek duomenų, kiek būtina užsakymui ar pristatymui. Kuo mažiau duomenų – tuo menkesnis kontekstas, kurį DI sukčiai gali išnaudoti personalizuotoms atakoms. Reguliariai trinkite nereikalingus profilio duomenis ir prenumeratas, ribokite giliąsias integracijas, o leidimus programėlėms suteikite „kai naudojama“ principu.

VI. Logistika ir siuntos: kaip nepakliūti į spąstus

6.1 Pristatymo apgaulės

Kurjerių vardu siunčiamos SMS su „sekimo nuorodomis“ ar „mokesčiu už pristatymą“ – dažnas triukas. Principas paprastas: nespauskite nuorodų iš nepageidaujamų žinučių, siuntą tikrinkite tik oficialioje svetainėje pagal sekimo numerį. Oficialūs vežėjai nerenka mokėjimų per atsitiktines SMS ar socialinių tinklų nuorodas.

6.2 Saugus atsiėmimas Lietuvoje

Paštomatai (Omniva, LP Express) – saugiausias būdas šventiniu laikotarpiu: siuntos laikomos ribotą laiką, atsiėmimas galimas tik su unikaliu kodu, pateikiamu autentiška SMS žinute. Taip eliminuojama „palikta prie durų“ vagystės rizika ir sumažinama sukčiavimo tikimybė logistikos grandyje.

Išvados: aktyvus, technologijomis grįstas saugumas

2025 m. šventiniu laikotarpiu saugumas – tai daugiapakopė strategija: nepasitikėjimas vien vizualiniais svetainės elementais, automatizuotas nuorodų tikrinimas, paskyrų higiena su MFA/biometrija, tokenizacija ir virtualios kortelės atsiskaitymams, BDAR duomenų minimizavimas ir saugi logistika (paštomatai). Tokia sistema ženkliai mažina finansinių nuostolių tikimybę net tada, kai DI apgaulės atrodo „tobulos“.

Literatūra

• McAfee. Holiday Shopping Scams: survey insights ir vidutinė žala.
• Microsoft. Digital Defense Report 2025: AI „phishing“ efektyvumas, socialinės inžinerijos tendencijos.
• ENISA. Threat Landscape 2025: „ClickFix“ ir „phishing“ kaip pirminis įsiskverbimas.
• Kaspersky; Vanderbilt University. Viešojo „Wi-Fi“ rizikos ir VPN būtinybė.
• Apple Support; Stripe. Biometriniai mokėjimai ir Apple Pay saugumas.
• Mastercard. Žetonizacijos (tokenization) paaiškinimas ir pritaikymas.
• Revolut pagalba. Vienkartinės/virtualios kortelės ir saugumo kontrolė.
• Google Play Help. Programėlių leidimų valdymas „Android“ įrenginiuose.
• UPS Lietuva. Kaip atpažinti sukčiavimą dėl siuntų.
• Omniva; LP Express. Paštomatų laikymo ir atsiėmimo tvarka (unikalūs kodai, terminai).
• EPIC; GDPR-info. BDAR 5 str. duomenų minimizavimo principas.
• EasyDMARC; CheckPhish. AI/ML nuorodų tikrinimo įrankiai.
• PCMag; CNET. 2025 m. antivirusinių sprendimų apžvalgos.